Showing posts with label Sebastians Tomass. Show all posts
Showing posts with label Sebastians Tomass. Show all posts

Thursday, October 31, 2013

Lipdukų karalius

 Ši knyga, buvo geriausia ką Sebastianui nupirkau pastaruoju metu. Kai nupirkau, nusprendžiau ją palaikyti, jam tam laikui, kai jis jau bus paaugęs ir galęs tuos lipdukus klijuoti kurnors labai prasmingai, dekoruoti ir t.t. , nes tie lipdukai išties gražūs. Bet jis ją rado (matomai nereikia knygų slėpti knygų lentynoje :P ) ir pradėjo klijuoti kitoje lapo pusėje. Pasirodo, ši knyga buvo geriausias užsiėmimas broliui gimus, nes turėjau daug mažiau laiko Sebastianui. Jis neprieštaravo taip leiti laiko.

Po bažnyčios

Superherojus Pūkelis :)




Berniukai

 Taip, aš juos fotografuoju tikrai dažnai :) Bet manua man reikalingas šis blogas tam, kad netik fotografuočiau, bet ir sutvarkyčiau, surūšiuočiau ir reakiai kamnors parodyčiau šias nuotraukas. Kad ir mūsų vaikams, kad jie jau matomai pamiršę savo vaikystės kasdienybę, galėtu patys į save pažiūrėti.

Berniukai

 Ak ta nostalgija, atrodo dar vakar ten buvo 1 berniukas :)

Myliu!

Kai matau jį, suprantu, kad tai geriausia ką galėjau padaryti per  pastaruosius 2 metus ir 10 mėnesių :)

Wednesday, August 28, 2013

Pirmosios savaitės kimirkos


Toks idomus dalykasapie tas nuotraukas (bendrąja prasme). Nuotraukos yra puikus būdas sustabdyti ir išsaugoti akimirkas, kurios egzistuoja tik tą momentą. Tarsi užkoncervuoja tai kas tą akimirką yra taip realu ir kas daugiau nepasikartos. Tai puikus būdas grįžti į praeitį :) Tačiau nuotraukos ir meluoja, ir pasakoja tiesą. Niekada gyvenime nesu buvusi laimingesnė ir labiau pavargusi vienu metu.  Kaip gali kažkas toks nuostabaus, kaip mažas žmogus, vaikelis išaugti mano kūne? Ir jis yra asmenybė, jis nėra dalis manęs, kurią sugebėčiau kontroliuoti. Jis žmogus!







 Pirmąjį mėnesį tikrai atsiminsiu kaip maratoną.
Tiek daug minčių sukasi mano galvoje, kad nežinau ar sugebėčiau jas visas surašyti. O to ir nereikia. Jis mano, man jos reikalingos :)...jas ir pasilaikysiu.


 Nuotraukose neįmanoma įamžinti to kaip Sebastianas elgėsi. Jis taip nedrąsiai visuomet atsiguldavo prie Gabrieliaus. Tik atsiguldavo ir stebėdavo mūsų reakciją tarsi klausdamas, ar jis taip gali elgtis.
Tiek daug meilės jis norėjo duoti boliui. Visiems mums gyvenimas pasikeitė, apsivertė aukštyn kojomis...bet tai į gerą.
Sebastianas tiek daug išaugo nuo to laiko kai į mūsų gyvenimą įžengė Brolis :) mes visi turėjome ir visdar turime kasdien pasistiepti aukščiau to kas esame ir buvome, tad taptume tuom kuo galime būti. Nežinojau, kad kada gyvenime būsiu tokia kokia esu...ir man tai patinka :)




Mes jau namuose


39 weeks (Visdar labai laukiu)







Wednesday, July 24, 2013

Līgo (Joninės)

 Joninės manau ir tikiuosi taps viena mylimiausių mūsų šeimos švenčių. Šiais metais jas sventėme labai tradiciškai. Mūsų draugai labai stengiasi dėl savo vaikų ir draugų paversti Jonines netik persivalgymo švente su sėdėjimu prie laužo. Bet tikrai tradicine ir prasminga diena (ir naktimi). Tiek daug simbolimos yra šios dienos istorijoje.
Manau smagiausia dalis buvo šį kartą: apdainavimas, vainikėlių pynimas ir jonvabalių ieškojimas naktį brindant per šlapią žolę).