Yra dienų kurios būna išties sunkios ir nežiūrint kad šios dienos aš laukiau ir tikėjausi, kad ji bus graži ir linksma šventė kurią norėsis atsiminti, tai nebuvo tai ko aš tikėjausi. Mes tik pusantro mėnesio ėjom į muzikos studiją Orff ir štai jau išleistuvės. Labai tikiuosi, kad jis norės eiti ir rudenį, nes po pirmųjų užsiėmimų aš pastebėjau tokį jo kalbos raidos progresą, kad norėjau ten eiti net būdama ganėtinai nėščia. Bet ši diena man parodė, kad mano lūkesčiai ir norai mano vaikui nebūtinai yra tai ko jam reikia. Kartais aš dar nežinau kaip reaguoti kai jis manęs visiškai neklauso. Kas svarbiausia jis nepiktybiškas, jam tai atrodo kaip žaidimas. Mmmm... Jis užsispyrės ir kartais labiau negu aš. Pažindama jo harakterį irgi suprantu, kad jeigu aš jį versiu daryti tai ko jis nenori (ir kas jam nėra būtina) pasiegsiu to, kad jis specialiai man priešinsis. Šią harakterio savybę jis tikrai paveldėjo iš manęs. Kokia tai didžiulė žmogiškoji mokyklą - auginti vaikus!!! Manau aš augu kartu su juo. Idomus tas gyvenimas, netgi labai :)
 |
| Jis rado sau naują draugę ir jos kamera tapo daug idomesne už viską kas buvo aplinkui. |
No comments:
Post a Comment